šildyti

šildyti
šìldyti, -o (šìldžia Š, Kli, Žl, Dv; SD140), -ė Š, Rtr, , NdŽ caus. 1 šilti. 1. tr. Q606, H, R, , Sut, I, N, K, M, L, LL210, , Lt kaitinant daryti šiltą: Vandenį šìldyk J. Krosnė [pirtyje], kitam gale katilas anstatytas, šìldžia vandenį praustis LKT285(Šr). Šìldytas pienas gardu Str. Kastinį padirbs: suki suki, vis tiek šìldai biškį Gršl. Testovia [šiltai], negi šaltą valgis – paskui šìldžia Ob. Arbotos šìldi Lkm. Pats šìldysu [kalvėje] tą gelžį Slnt. Šildomi kūnai plečiasi . Šìldo rietus priš saulę Palango[je] – ko anam trūksta! Krš. Ruduo, kambarys nešildytas, vieno lango vienas rūtas išdaužtas, škurliu užkimštas I.Simon. [Kometa] neįremia savo spindulių žemėn, nešildžia jos, bet tiktai žiba SPII140. Trąšos šìldo žemelę, o kap karštis – da aršiau (jeigu gausiai patręšta) Dg. Tam lizde du vaikiukai sulyti, sušalę, niekas jų nešìldžia Rūd. Višta negali daugiau kiaušinių šìldytie Dgp. Oi kai aš buvau pas motinėlę, glaudžiau galvelę in paduškėlę, šildžiau kojeles in patalėlį TDrV200(Žsl). Su lempom jį šìldė ligoninėj – nieko nepadėjo Ėr. In šiltų garų šìldyk dantis Klt. Šildžiu, sušildžiu SD429. Jaučias, asilas šildot (šildo tave) SGI59. ^ Kailiniai krosnies (pečiaus S.Dauk) nešildo LTR(Lbv). | refl. intr., tr. Ch1Mr14,54, R393, 528, Sut, N, K, L, Š, Rtr, NdŽ, : Prie ugniai šìldos Mlk. Netoli karalaitės [paikutis] susikūrė ugnį šildytis BsPI115(Tlž). Ans po patalais šìldos J. Prie kakalio šildytis KBI8. Katinas saulėj šìldosi Ėr. Eisiu šìldytųs kaulų, kur visi seniai šìldžias. Čia šalta Adm. Kad būtų nesiganyta buvę, būtume dabar Degučiuose besišildą J.Jabl. Petras pas jos (ugnies) stovėjo šildydamasi BPI371. Stovėjo tada bernai ir tarnai ..., nesa buvo šalt[a], ir šildėsi VlnE194. O pamačius Petrą bešildžiantis sėdintį ugnip, tarė jam DP158. Šildytisi Q606, H. Šildžiuosi SD429. ^ Gera šildytis prie svetimo pečiaus KrvP(Ant). Bepigu pri sukurtos ugnies nešildyties S.Dauk.kaitinant traukinti (pieną): Pieną šìldau – kur aš tą pieną dėsiu Trk. Atneškit visas puodynes, katros[e] pienas surūgęs – šìldysim varškę Skrb.tirpdyti: Taukus šìldo po pečiu dideliam britvone Skrb. Šìldydavau sniegą del galvijų (nebuvo vandens) Krns. 2. intr., tr. skleisti savo šilumą, teikti šilumą: Saulė šìldžia, gražu – eikit oran Rod. Saulei bešìldant sniegas tirpo KI48. Rugsėjo saulė blyški – šìldo kap per paklotę Drsk. Pečius stovi kap mūras didžiulis, nė anas šìldžia, nė nieko Grv. Čia pastatėm pečių šìldomąjį Žg. Tokią lempą šìldomą gavom, pastatėm prie paršiukų Mžš. Drėgnas šildomasis tvartis P.Aviž. Saulė ... mus čia šìldžia DP133. ^ Vasaros prakaitas žiemą šildo LTR(Pg, Lbv, Srd). Mėnuo švieta, bet nešildo VP29.saugoti nuo šalčio, palaikyti šilumą (apie drabužį): Jo ir treji kailiniai nešìldo Lz. Tas apsegtuvas (drabužiai) maža šìldžia – tik nuog lietaus Rod. ^ Svetimi kailiniai nešildo S.Dauk, Sch83, Slnt, Dkš.Kpč teikti vidinės kūno šilumos jutimą: Dabar senatvė – tas ir kraujas nebešìldo Kvr. Kraujas nešìldžia [seno žmogaus] Eiš. Alus šìldžia – ažušyla ir rankos, ir kojos, ir visam šiulta Ktk. ^ Seną šìldo skudurai, o jauną kraujas Gs. 3. tr. prk. duoti naudos, pasitenkinimo, jaukumo, malonumo: Kas iš tų namų: tie namai manęs nešìldo Sk. Man jis nė kiek nešìldo (nepadeda) Pg. Mane svetimo gerybos nešìldo Rod. Ponų džiaugsmas jų (darbininkų) nė kiek nešildo A.Vien. Šitie pinigai manęs nešìldo – jie ne mano Mrj. Jei meilė nepriglaus, nešildys milijonai Mair. Šildė aplinka, bendravimas su žmonėmis . Kas žmoguo nieko gero nedaro, tas, sako, manęs nešildys S.Dauk. Gotinį salės stilių šildė barokinės puošmenos . ^ Užkasti piningai nė vieno nešildo VP48. Turtas svetimas nieko nešìldo Grž. Sūnaus namai ne visada tėvą šildo V597(Al). 4. (plg l. grzać się) refl. lakstytis, kergtis: Šìldyties, bėgties (apei gyvolius) I.
◊ kójas (padùs) šìldyti sėsliai gyventi, būti vienoje vietoje: Anas maža kada namie šìldo kójas Arm. Neilgai aš pas jį šìldžiau kójas – zara prasvarė Arm. Gėda kariui burtų bijoti! Ar tik netektų tokiam visą amžių pas krosnį padus šildyti V.Krėv.
neĩ šìldyti, neĩ šáldyti visiškai nerūpėti: Tavo pinigai manęs nei šildo, nei šaldo LTR(Mlt). Žinau tik, kad Šopfo juokai manęs nei šildys, nei šaldys Pt.
pas svẽtimą krósnį šìldytis gyventi iš kitų malonės: Nors elgeta esu, bet pas svetimą krosnį nesišildau V.Krėv.
prieš sáulę šìldytis tinginiauti: Pragyvenimas buvo geras, tik reikėjo mokėt gyvent – nesišìldyt prieš sáulę Rd.
\ šildyti; apšildyti; atšildyti; įšildyti; iššildyti; nušildyti; pašildyti; peršildyti; prašildyti; prišildyti; razšildyti; sušildyti; užšildyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • šildyti — ši̇̀ldyti vksm. Vándenį ši̇̀ldydavo katilè …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • iššildyti — iššìldyti caus. 1 iššilti. 1. KŽ gerai įšildyti, iškaitinti: Ta patarė, kad, pirkusi gyvojo sidabro, sutrintų svieste, išteptų vaiką ir gerai iššildytų M.Valanč. | refl. Rtr, KŽ: Nuėjęs pirtin gerai išsišìldyk, tai ir praeis (liga) Š. Ateis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kaisti — 2 kaĩsti, kaĩčia, kaĩtė 1. tr. R, N, K, M statyti puodą ant ugnies, kad šiltų; šildyti: Kaĩčia puodą ant ugnies Dkš. Aš kaičiù puodą barščių, kopūstų prie ugnies J. Jie dar gulėjo, o aš jau pusryčius kaičiau Lkš. Jau laikas pusryčiam kaĩsti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kepinti — kẽpinti ( yti), ina, ino caus. 1 kepti. 1. tr. SD247, K, J daryti, kad keptų, kepti vartant nuo vienos pusės ant kitos: Kẽpink, nekẽpink – gardesnis nebus Vb. Bulves ilgiau kẽpyk – gardesnės bus Pns. Kas norėtų imt tūkstantį auksinų ir duotis …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • peršildyti — caus. 1 peršilti. 1. Š, NdŽ, Yl per daug sušildyti, perkaitinti: O jeigu par daug paršildei, ta (tai) yr skystas [kastinis] Kv. Varškė peršildyta – koks te sūris! Klt. Kad ir sūrio valgei, nereik taip būt baltai. – Paršildyts buvo, motynėlė!… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užšildyti — užšìldyti Rtr; L caus. 1 užšilti. 1. Žl imti, pradėti šildyti: Saulė kaip užušìldė, tuoj sniegą nuvarė Sb. Užšìldė – į mišką neįvažiuosi: bimbolai pjauna Krž. Tik nubėk, kai saulė ažušìldžia, gyvatė galvą ir kiša Km. 2. Ser, NdŽ, KŽ padaryti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šutinti — šùtinti ( yti; Q606), ina, ino Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1119, SD242, R, MŽ, Sut 1. tr. N, K, LL172, M, Š pamažu virti (ppr. uždarame inde nedideliame skysčio kiekyje ar garuose), virinti, troškinti: Šùtinti bulves su smetona, žirnius, pupas, t. y.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • būsto šildymo išlaidos — statusas Aprobuotas sritis socialinė parama apibrėžtis Išmatuotų, apskaičiuotų pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus ar vartotojų siūlomus šilumos paskirstymo metodus, kai veikia ir yra metrologiškai atestuoti …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • dwelling's heating costs — būsto šildymo išlaidos statusas Aprobuotas sritis socialinė parama apibrėžtis Išmatuotų, apskaičiuotų pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus ar vartotojų siūlomus šilumos paskirstymo metodus, kai veikia ir yra… …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • apšildyti — apšìldyti tr. K, Š, Rtr, NdŽ 1. N, M, L, LL117 caus. 1 apšilti; kūrenant ar kaitinant padaryti šiltą, šiltesnį: Tą pečių iškūrens, nu ir apšìldys, ir minsma par naktį [linus] Lk. Grinčia (grinčią) reikėjo apšìldyti KŽ. Vandenio prikaiti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”